BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvenimo kaina: Pirmas skyrius

2012-08-16 parašė agusia

Pirmas skyrius: rūsys, žavesys ir alus.

-Šūdas! Velniop! - suspiegiau nutrūkus kantrybei beieškant normalių rūbų. Jau visą rytą stoviu prie spintos ir galvoju ką apsirengt.
-Kas daros, Diana?- tarė mama įžengusi į kambarį.
-Nieko, mam. Palik mane vieną, ir taip vėluoju.
-Kur tu vėl susiruošei? Diana,mieloji,man jau nusibodo kai tu visą laiką praleidi savo repeticijose ir man visai nepadedi,-jaučiau kaip mamos balsas kyla.
-Mam,neturiu laiko tavo kvailiems moralams. Man jau penkiolika,esu užimta,mane kamuoja paauglystė,mokyklos problemos,o be to,dar ir groju roko grupėje,negaliu viso laiko praleisti namuose!-paprieštaravau.
-Žinai,manau,kad tie draugai iš tavo grupės veda tave iš kelio. Tu visiškai pasikeitei,esi visai kitas žmogus. Kur mano mažoji Diana? Kur ji dingo,ką?-švelniu balsu kalbėjo mama,o man pradėjo tirpti širdis,bet aš nepasidaviau.
-Mam,aš nebesu tavo ‚‘mažoji‘ Diana,gerai? Aš jau suaugau,tau teks susitaikyt su tuo!-grubiai atšoviau ir išlėkusi iš kambario užtrenkiau jai duris prieš pat nosį.

Taip ir neradau ką apsirengt.VELNIOP.Užsidėjau paprastus džinsus, baltus marškinėlius ir užsimečiau megztuką. Koks skirtumas, ir taip… Mėšlas! Siaubingai vėluoju! Haris mane nudės! Nuo stalo čiupau bandelę ir įsikandau į dantis, kol rišaus batą.

-Diana! Kada grįši?-paklausė mama nusileisdama laiptais į pirmą aukštą.
-Nežinau,naktį.
-Naktį? Būk devintą.
-Ką? Devintą? Tu juk juokauji,ar ne? Mama,aš REPETUOSIU. Dabar jau dvylikta,man jau reikėjo būti ten,o aš tik išeinu iš namų, nes stoviu čia ir atsakinėju į tavo klausimus. Man reik paskubėt,ate,mam,- išpyškinau ir moviau pro duris kol ji nesuspėjo dar kažko manęs paklaust.

Lauke švietė saulė,apakindama kiekvieną praeivį. Rudeniniai lapai nuo medžių šakų krito grakščiai,palengva, švelniai padengdami žemę ir nuspalvindami ją rudeninėmis spalvomis. Nors šiandien ir buvo šeštadienis,gatvėse buvo tylu ir ramu.

Eidama galvojau. Ir tikrai daug. Su mama buvo sunku gyventi. Kai tėtis mirė, namuose nebebuvo nieko,kas palaikytų mane taip,kaip palaikė jis. Jenna,mano mama, dar ir dabar kenčia dėl tėčio mirties. Jis dirbo banke ir jam tai puikiai sekėsi. Jis mėgo šį darbą,o aš neturėjau nė menkiausio suvokimo kodėl. Man atrodė,kad dirbti kokiam banke,ofise ar šiaip ištisas 10 valandų sėdėt vienoj vietoj buvo beprotiškai neįdomu. Žinojau,kad tėtis buvo atsidavęs muzikai, kelis metus grojo savo roko grupėj, tačiau ji pasisekimo nesusilaukė, o mama jam paprieštaravo,kad jei jis nori turėt šeimą,turi kuo skubiau susirasti normalų darbą. Tad tėtušis Albertas pasinaudojo savo matematiniais įgūdžiais ir su jų pagalba gavo darbą banke.

Tačiau jo paskutinė diena darbe buvo katastrofiška. Keli vyrukai iš miestelio netoli Londono (aš gyvenau Londone) nusprendė įvykdyti nusikaltimą ir apiplėšti banką. Mano tėtis dirbo prie vienos iš pagrindinių kasų, tad jis tapo pačiu pirmu ir pagrindiniu įkaitu,kuris nukentėjo labiausiai. Jie paleido Albertui kulką į makaulę,nes jis per 10 sekundžių nesukrovė tų suknistų pinigų į maišą. Dabar tie vyrukai sėdi kalėjime ir sėdės ten dar ilgai.

Kadangi Albertas buvo atsidavęs muzikai ir ypač rokui, jis mane išmokė roko istorijos,išmokė groti gitara ir dainuoti storesniu balsu. Tai buvo nuostabu. Kiekvieną vakarą grįžęs iš to savo apgailėtino darbo, įeidavo į mano kambary nešinas gitara ir krūva natų…
Ir štai,mano mintis nutraukė skambutis. Haris.. Mėšlas,dabar tai aprėks mane:
-Alio? Hari? Aa-a-a-š..aš jau netoli,- vos išlemenau. Kvailė.
-Diana! Kur tu dingai? Mes juk negalime pradėti be tavęs! Paskubėk!- raginamai,bet dėkui Dievui,nepiktai tarė Haris.
-Taip,skubu, tiesiog iškilo pora problemėlių namuose,-taip,žinoma,Diana,problemėlės,kurias sukėlei pati tu,ką dar pasakysi?- aš tuoj būsiu!
-Gerai,laukiu nesulaukiu,- laimingai išpyškino Haris ir padėjo ragelį.

Haris - mano vaikystės draugas. Dar kai Albertas buvo gyvas,mes kartu su juo susėdę grojome gitara, o aš pritardavau vokalu. Buvom padarę savo ‘duetą’. Man patiko leisti laiką su juo. Turėjome apie ką kalbėti, mūsų interesai sutapo,todėl niekad nesipykdavom. Tėtis visada ateidavo pasižiūrėti mūsų repeticijų. Tačiau dabar,kai mes abu devintokai, nusprendėme išbandyti kažką rimčiau. Tad vasarą subūrėme grupę. Aš, Haris, Nojus ir Lukas.

Dauguma mano klasiokių sako, kad esu įžuli,nes dainuoju tarp trijų vaikinų. Na taip,jie tikrai nuostabūs ir padedantys, ir draugiški,tačiau man iš jų patinka tik vienas - Lukas. Jis būgnininkas,nerealiai karštas ir mielas. Kartais atrodo,kad ir jis man jaučia tą patį, kai nužiūrinėja mane tuo savo žvilgsniu. Bet bijau jam sakyt ką jaučiu, nes taip galiu tik sugriauti mūsų draugystę, o kolkas mes esame tikrai neblogi draugai..

_____

-Di, pagaliau!- sušuko Haris, išvydęs mane žengiant pro duris į mūsų repeticijų rūsį.
-Sveiki, nepykit, kad vėluoju. Gal jau pradedam?
-Taip būtų neblogai,-su šypsena tarė Nojus.-pasistenk daugiau taip nevėluot.
-Žinoma, pasistengsiu,-ramiu ir švelniu balsu atsakiau.

Keletą valandų grojom be perstojo, be mažiausios pertraukėlės. Ne tik mūsų rūsy, bet ir gatvėje skambėjo Red Hot Chili Peppers daina „Tell Me Baby”. Ši daina man visad priminė Harį.

-Gal padarom pertraukėlę? Mano balso stygos jau galutinai išdžiuvo,-pasiskundžiau.
-Žinoma, aš taip pat pavargau,-atsiduso Lukas. Nuo jo kaktos varvėjo prakaitas, o maikutė buvo drėgna ir visiškai prilipusi prie jo kūno. Tiesiog negalėjau nusukt savo akių ir nežiūrėt į jį. Galiausiai jis pagavo mano žvilgsnį ir man teko nenoriai nusisukti.
-„Velnias, tikiuos jis nieko nepagalvojo”,-pamaniau.

Šiandien nusprendėm groti trumpiau ir nueiti pasilinksminti į klubą, kuriame dažnai lankomės. Nojus atsisakė, nes jis jau buvo susitaręs susitikti su savo tėvu, kuris gyvena Airijoje ir savaitgaliui atvažiavo paviešėti Londone ir pasimatyti su šeima. Taigi, likau aš, Lukas ir Haris.

Eidami užbėgom į kioską ir ten nusipirkom alaus. Nebuvau pratusi prie visokių „plotų, tūsų, vakarėlių”,bet kartais norėdavau pasilinksminti su draugais ir atitrūkti nuo problemų.

Alkoholį Lukui parduodavo be problemų, jis net nebuvo susiveikęs jokio padirbto pilnamečio pažymėjimo, kaip daro dauguma paauglių, jis tiesiog atrodė gerokai vyresnis, galbūt ne aštuoniolikos, bet septyniolikos tai tikrai.

Prigriebę alaus, nukūrėm į klubą. Prie įėjimo kiekvienas išgėrėm po savo skardinę alaus ir nuėjom šokti. Buvo linksma, neskaitant to, kad vos atsisukus į tave atsitrenkia koks prisigėręs linksmuolis, nebesuvaldantis savo šokio judesių. Išėjus į kiemą įkvėpti gryno oro, ausy vis dar cypė ir ūžė stipriai grojančių dainų garsai ir žmonių balsai.

Uždarius klubo duris, nuėjau ir atsiguliau ant suoliuko. Buvau tokia nusikalus, kad man net nerūpėjo ką žmonės pagalvos apie mane. Praeiviai žiūrėjo į mane lyg pirmą kartą savo gyvenime būtų išvydę paauglę prie klubo. Jau norėjau sušukti „ko čia spoksot, žiūrėkit savo reikalų”, tačiau mano dėmėsį patraukė kišenėje birbentis ir garsiai vibruojantis telefonas. Išsitraukiau ir pažiūrėjau į ekraną: MAMA.

Neturėjau jokio noro su ja peštis, nes mano nuotaika, pripažinsiu, tikrai buvo puiki, tad tiesiog nuspaudžiau raudoną ragelį ant telefono ekrano ir pažiūrėjau į laikrodį: Po devynių dešimt. Na, aš juk sakiau jai, kad taip ankti nieku gyvu negrįšiu, tad turiu dar pora valandų. Puiku.

Dar kelias minutes pagulėjau ant šalto, nepatogaus suoliuko ir nusprendžiau grįžt atgal į klubą ir susirast Luką su Hariu. Tačiau vos tik pasikėlus, prie manęs priėjo simpatiškas vaikinukas:
-Gal norėtum išgert?-gundančiai ir viliojančiai paklausė jis.
-Norėčiau, tačiau viduje turiu du draugelius, kurie bet kuriuo momentu gali manęs pasigesti,-nusijuokiau ir žvilgtelėjau į prasiveriančias klubo duris. Tai buvo Lukas.
-O, Diana, susipažinai su mano draugu? Sveikas, seni!-sušuko Lukas eidamas link mūsų.
-Labas labas, tai tu, Diana?- paklausė atsisukęs į mane nepažįstamasis.
-Na,kaip matai. O kas tu toks?
-Aš Darrenas. Malonu susipažinti,-mirktelėjo žavusis.- tai,gal norit išgerti? Pas mane nėra tėvų,tad… Galėtumėm susirasti jūsų draugą ir tada nueit pas mane. Aš gyvenu kitapus gatvės.
-Nežinau, iš ties, tai už poros valandų turėčiau būt namie,-susigėdau pasakius karčią ir nemalonią tiesą.

-Nagi, Di, pasilinskminkim, juk seniai tai darėm!-paragino mane Lukas. Turbūt mano veidą išpylė raudonis, nes tikrai ne kiekvieną dieną išgirstu jį sakant tokius žodžius. Tiesiog ištirpau ir nė nepastebėjau kaip prie mūsų priėjo Haris.

-Na,tai einam? Visi sutinka, tik reik tavo sutikimo. Di,alio!-papurtė mane Haris.- eime?
-Ką? Ah, taip, galim. O kaip dėl gėrimų?
-Pas mane visko yra,-išsišiepęs tarė Darrenas.
______

Už kelių minučių jau atidarinėjom savo gėrimus pas Darreną. Šokom, dainavom ir tiesiog ūžėm, linksminomės taip, lyg darytumėm tai pirmą kartą, ar tiesiog po didelės pertraukos.
Įsijungiau telefoną ir numečiau jį ant sofos. Viskas aplinkui sukosi, atrodė, lyg sapnuočiau. Nieko nesupratau, net nepajutau kaip bešokdama užvirtau ant Darreno.

Jis jau buvo pasiruošęs įsisiurbti man į lūpas, tačiau ačiū roko Dievui, kad jam nepavyko, nes aš skubiai, iš paskutiniųjų blaivių jėgų atsikėliau ir išsidrėbiau ant sofos šalia Luko. Užpakalis pradėjo vibruoti,ahh…Juk tai telefonas.

Visą linksmumą nutraukė motinos riksmas už to suknisto ragelio…

Diana

Diana

Nojus

Nojus

Haris

Lukas

Darrenas

Jenna

________

Žmonės,čia mano pats pirmas skyrius, tad galbūt nelabai pavykęs, komentuokit, kritikuokit, stengsiuos tobulėt ir kitame skyriuje įsivažiuot. :)*

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2012-08-16 parašė agusia

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams